Lietuvių Fondo istorija

Lietuvių Fondo pradžia

1961 m. kovo 19 d. Čikagos LF iniciatorių ir JAV LB veikėjų pasitarimas dėl bendro fondo organizavimo. Sėdi (iš kairės): Jonas Liorentas, Vincas Ignaitis, Alicija Rūgytė, prel. Mykolas Krupavičius, dr. Antanas Razma, Stasys Barzdukas, Jurgis Breivė, Jonas Švedas. Stovi (iš kairės): Donatas Bielskus, Jonas Jasaitis, Viktoras Naudžius, Adolfas Pupelis, Benys Babrauskas, Vincas Šmulkštys, dr. Gediminas Balukas, dr. Algirdas Nasvytis, dr. Aldona Rugienė, dr. Balys Poškus, dr. Kazys Ambrozaitis, Antanas Kareiva, dr. Ferdinandas Kaunas, Vaclovas Dzenkauskas.

1960 metų gruodžio 8 d. dr. Antanas Razma Čikagoje leidžiamo dienraščio „Draugas“ puslapiuose straipsniu „Milijono dolerių fondas lietuviškiems reikalams ir to fondo parlamentas“ kvietė lietuvius steigti milijoninį fondą, kurio pagrindinis kapitalas būtų neliečiamas, bet jo palūkanomis būtų remiamas lituanistinis švietimas, kultūra, mokslas, menas, jaunimas ir visuomeninė veikla išeivijoje. Jį tvarkytų patys aukotojai. Jauno gydytojo konkreti bei praktiška idėja, jo entuziazmas susilaukė pritarimo ir prasidėjo rimtos diskusijos.

Pirmasis formalus „Milijoninio fondo“ organizatorių posėdis įvyko Čikagoje 1961 m. sausio 8 d., o 1961 m. kovo 19 d. posėdžio metu imta tartis su Čikagos visuomenininkais ir JAV Lietuvių Bendruomenės Centro valdybos pirmininku Stasiu Barzduku bei vicepirmininku dr. Algirdu Nasvyčiu, kurie atstovavo kelerius metus JAV LB gvildentai „Geležinio fondo“ idėjai. Kovo 19 d. susirinkimo dalyvių dauguma pasisakė už vieno fondo steigimą.

Netrukus po vienuoliktojo „Milijoninio fondo“ posėdžio Čikagoje, 1961 m. rugsėjo 2–3 d. Niujorke vykusioje JAV LB krašto III tarybos I sesijoje buvo išklausyti dviejų skirtingai planuojamų ir tvarkomų fondų organizatorių pranešimai. Dr. Algirdas Nasvytis kalbėjo apie jo kelerius metus planuojamą ir visiškai JAV Lietuvių Bendruomenei priklausantį bei jos tvarkomą „Geležinį fondą“. „Milijoninio fondo“ iniciatorius dr. Antanas Razma aiškino apie pačių aukotojų organizuojamą, tvarkomą, savarankišką ir plačią išeivijos lietuvišką veiklą remiantį fondą, veikiantį greta Lietuvių Bendruomenės. Po kelių posėdžių ir ilgų diskusijų JAV LB krašto tarybos nariai vienbalsiai (32 balsais) pritarė dr. A. Razmos siūlymui steigti „Lietuvių Fondą“, kurį tvarkys nariai-aukotojai.

Pirmieji Lietuvių Fondo žingsniai

Pirmosios Lietuvių Fondo Tarybos ir Valdybos pirmininkai 1962 metais. Iš kairės: dr. Antanas Razma ir Teodoras Blinstrubas.

Per pusmetį sutvarkius reikalingus Lietuvių Fondo steigimo dokumentus, atlikus visus formalumus, 1962 m. vasario 10 d. buvo išrinkta laikinoji dvylikos narių Lietuvių Fondo Taryba arba direktoriai. Tarybos pirmininku išrinktas dr. Antanas Razma, Valdybos – Teodoras Blinstrubas. Pirmojo Lietuvių Fondo Tarybos (arba direktorių) posėdžio metu, 1962 m. kovo 7 d. Jaunimo centre, Čikagoje, buvo išrinkta pirmoji penkių asmenų Lietuvių Fondo Valdyba: pirmininkas Teodoras Blinstrubas, vicepirmininkas Antanas Rūkštelė, sekretorius Jonas Vaičekonis, iždininkas dr. Vladas Šimaitis, narys spaudai Stasys Rauckinas. Pirmieji 28 Fondo nariai jau buvo paaukoję 19,714 dol.

1962 m. kovo 14 d. Lietuvių Fondas buvo inkorporuotas Illinois valstijoje. Nuotraukoje: LF teisinis patarėjas, advokatas Algimantas Kėželis tuometiniam LF Valdybos pirmininkui Teodorui Blinstrubui įteikia LF inkorporacijos dokumentus. Iš kairės: Benys Babrauskas, dr. Vladas Šimaitis, adv. Algimantas Kėželis, dr. Gediminas Balukas, dr. Antanas Razma, Teodoras Blinstrubas, Stasys Rauckinas, Jonas Švedas, Alicija Rūgytė ir Jonas Vaičekonis.

1962 m. kovo 14 d. Lietuvių Fondas buvo oficialiai inkorporuotas ,,Lithuanian Foundation” vardu Illinois valstijoje, kaip savarankiška ir narių-aukotojų tvarkoma pelno nesiekianti finansinė korporacija (Not For Profit Corporation), kurios pagrindinis tikslas yra lietuvybės išlaikymas (laikantis „US Internal Revenue Service Code Section 501(c)(3)“ nuostatų). Netrukus LF gavo atleidimo nuo mokesčių statusą („Tax Exept status“), t. y. teisę nemokėti valdžiai mokesčių ir leidimą aukotojams nusirašyti jų aukas nuo federalinių mokesčių.

Pirmasis Lietuvių fondo milijonas

2002 metais miręs Juozas Ručys visą savo turtą palikimu paliko Lietuvių Fondui. Tai trečias didžiausias pagal dydį palikimas Lietuvių Fondui.

Pirmąjį milijoną dolerių pagrindiniam kapitalui Lietuvių Fondas sutelkė per 12 metų. 1974 metais LF peržengė vieno milijono dolerių ribą ir turėjo 3,964 narius. Antrasis milijonas buvo pasiektas 1980 metais; trečiasis – 1984 m. Dešimties milijono dolerių sumą LF perkopė 2000 m., o penkiolikos – 2003 m. Ją suaukojo 7,226 nariai. 2011 metais LF turėjo 8,900 aukotojų (narių, kandidatų, asmenų, organizacijų, palikimų, specialiųjų fondelių), suaukojusių daugiau nei 19.5 mln. dol. pagrindiniam kapitalui.

LF parama lietuvybės išlaikymui

Vienas iš 1971 m. Pelno skirstymo komisijos narių – Jonas Kavaliūnas – posėdžio, kurio metu skirstyta Lietuvių Fondo parama, metu.

Pirmaisiais savo veiklos metais (1962) lietuviškai veiklai paremti Lietuvių Fondas skyrė 1,200 dol. 1982 m. jau buvo išmokėta milijono dolerių parama, o nuo Fondo įsikūrimo iki 2011 m. lietuvybės išlaikymo reikalams paskirta ir išdalinta daugiau nei 15 mln. dol. ir papildomai specialiai 1,354,462 dol. Lietuvos Respublikai (švietimo ir kultūros reikalams remti).

1966 m. liepos 2 d. LF metinio narių suvažiavimo metu įteikiami LF paramos čekiai. Nuotraukoje: Antanas Razma paramos čekį įteikia „Lituanus“ atstovui Algiui Lukui. Sėdi iš kairės: Bronius Krokys, Juozas Kazickas, Antanas Kareiva, Nijolė Poškienė ir Romualdas Nemickas. Stovi iš kairės: Jonas Valaitis, Ferdinandas Kaunas, Vladas Šimaitis, Antanas Razma, Gediminas Balukas, kun. Viktoras Dabušis, Zenonas Ašoklis, paramą priimantis Algis Lukas, Stasys Rauckinas, Algirdas Budreckas, Jeronimas Ignatonis, Antanas Dundulis, Anatolijus Kairys.

Daugiausia dėmesio Lietuvių Fondas skyrė ir skiria lietuvybės išlaikymo projektams remti: švietimo, kultūrinei, meninei, mokslo ir visuomeninei veiklai, jaunimo reikalams bei studentų stipendijoms. Remiant Lietuvių Fondui, veikia lituanistinės mokyklos, leidžiamos knygos ir vadovėliai, rengiami pasaulio lietuvių Seimai, suvažiavimai, dainų ir tautinių šokių šventės. Taip pat remiamos meno ir kultūros organizacijos, jų renginiai, šventės, jaunimo stovyklos, pasaulio lietuvių jaunimo kongresai ir jaunimo organizacijos, lietuvių spauda ir radijas. Nuo 1990 m. LF rėmė ir remia švietimo, mokslo ir kultūros projektus nepriklausomoje Lietuvoje, taip pat ten studijuojantį lietuvių jaunimą.

1989 m. spalio 21 d. Lietuvių Fondo pokylio metu tuometis Pelno skirstymo komiteto pirmininkas Povilas Kilius įteikia LF stipendiją Lindai Mikučiauskaitei.

Darbštūs Lietuvių Fondo darbuotojai

1982 m. Lietuvių Fondo Valdybos ir Tarybos nariai. Sėdi (iš kairės): Vytautas Kamantas, Milda Lenkauskienė, Stasys Baras, Vytautas Kutkus, Marija Remienė, Gediminas Balukas, Antanas Razma. Stovi iš kairės: Ferdinandas Kaunas, Pranas Mažrimas, Viktoras Naudžius, Povilas Kilius, Antanas Juodvalkis, Kazys Barzdukas, Vytautas Tauras, Kazys Ambrozaitis, Petras Želvys, Apolinaras Bagdonas, Jonas Vaznelis, Algimantas B. Gleveckas.

Lietuvių Fondo Tarybų arba direktorių pirmininkais per 50 metų buvo: dr. Antanas Razma (1962–1965, 1979–1981, 2001–2004), dr. Gediminas Balukas (1966–1971, 1977–1978), dr. Kazys Ambrozaitis (1972–1973), dr. Jonas Valaitis (1974–1976), Stasys Baras (1982–1984, 1988–1990), Povilas Kilius (1985–1987, 1991–1993), Marija Remienė (1994–1995), Vytautas Kamantas (1996–1997, 2005–2006), Algirdas Ostis (1998–2000), Arvydas Tamulis (2007–2008), Rimantas Griškelis (2009–2011).

Lietuvių Fondo Valdybų pirmininkais buvo: Teodoras Blinstrubas (1962–1965), dr. Antanas Razma (1966–1970, 1974–1978, 1984–1986), dr. Kazys Ambrozaitis (1971), dr. Jonas Valaitis (1972–1973), dr. Gediminas Balukas (1979–1982), Viktoras Naudžius (1983), Marija Remienė (1987–1989), Algirdas Ostis (1990–1992), Stasys Baras (1993–1995, 2002), Povilas Kilius (1996–1998, 2000–2002, 2003–2004), Rūta Staniulienė (1999), Arvydas Tamulis (2004–2005), Sigita Balzekienė (2005–2006), Ramūnas Astrauskas (2007–2008), Marius Kasniūnas (2009–2011)

Buvę Lietuvių Fondo Tarybos pirmininkai 2010 metais. Sėdi (iš kairės): Antanas Razma ir Kazys Ambrozaitis. Stovi (iš kairės): Povilas Kilius, Arvydas Tamulis, Algirdas Ostis.

2005 m. sausio mėnesį LF direktorių Taryba, įvertinusi LF steigėjo ir ilgamečio tarybų bei valdybų pirmininko dr. Antano Razmos nuopelnus, sėkmingai organizuojant, auginant ir vadovaujant LF, vienbalsiai išrinko dr. A. Razmą Lietuvių Fondo Tarybos Garbės Pirmininku su teise iki gyvos galvos dalyvauti visuose LF Tarybos, Valdybos ir jų komitetų ar komisijų posėdžiuose.

LF inkorporavimo dokumento papildymo proga 1971 m. gruodžio 10 d. Sharkos svetainėje surengta vakarienė. Nuotraukoje LF iniciatoriai (iš kairės): Jonas Valaitis, Gediminas Balukas, Antanas Razma ir Viktoras Naudžius.

Visi LF direktoriai, valdybų nariai, komitetų ir komisijų nariai, jų pirmininkai ir įgaliotiniai dirbo ir dirba savanoriškai, be atlyginimo.

LF vajai

Sėkmingus Lietuvių Fondo vajus ir gerą pagrindinio kapitalo lėšų telkimą organizavo ir vykdė LF valdybos su talkininkais, vajų komitetais ir LF įgaliotiniais daugelyje JAV miestų, JAV LB apylinkėse ir kai kuriuose užsienio kraštuose. Tą darbą šiandien ir toliau tęsia 13 LF įgaliotinių atskirose vietovėse. LF džiaugiasi dosnių aukotojų amžina parama lietuvybei išeivijoje išlaikyti: tai LF narių įnašai, palikimai, savo artimųjų ir kitų įamžinimas, įsteigti specialūs fondai, gautas specialių renginių pelnas ir kitokios aukos, per 50 metų pasiekusios ne planuotą vieną, bet 19.5 mln. dolerių. LF nuoširdžiai dėkoja visiems Lietuvių Fondo nariams ir rėmėjams už ilgametę paramą! Per ateinančius 50 metų LF ragina iš kartos į kartą nešti LF liepsną, stiprinant savo vaikų, vaikaičių ir provaikaičių lietuvybės dvasią.

Lietuvių Fondo Tarybos, Valdybos nariai ir įgaliotiniai 2008 metais. Pirmoje eilėje (iš kairės): Dalia Povilaitienė, Aldona Stasiukevičienė, Dalia Puškorienė, Dalia Jakienė, Alina Bičkienė, Arvydas Tamulis, Algirdas Saulis. Antroje eilėje (iš kairės): Rimantas Griškelis, Vytenis Kirvelaitis, Narimantas Udrys, Almis Kuolas, Laurynas Misevičius, Vytas Narutis.

Parengė Vytautas Kamantas